Laikinoji sostinė nuo šiol turi savo vadinamąjį Silicio slėnį, įsikūrusį Aleksote ir gavusį „Alex“ pavadinimą. Pirmoji čia įsikūrusi įmonė tikisi, kad jų kuriami vaistai sukels revoliuciją medicinoje gydant nepagydomas ligas. „Tai yra vaistai nuo sunkių ligų: vėžio, artrito. Vaistai kuriami kompleksiniu būdu – genų inžinerijos pagalba“, – teigė „Wellgem Biopharma“ valdybos narys Giedrius Žunda.
Naujų vaistų sunkioms ligoms prireikė, nes tai, kas turima dabar, tampa vis mažiau veiksminga. „Ilgėja mūsų gyvenimo amžius, keičiasi gyvenimo būdas, gerėja diagnostika ir mes nustatome daugiau ligų, todėl didėja poreikis gydyti“, – sakė G. Žunda. Pasak mokslininkų, keičiantis ligoms, reikia visiškai kitokių gydymo būdų.
„Jeigu anksčiau buvo tabletės, tai dabar – bioaktyvūs junginiai, kurių savybės kitokios: sumažinti simptomus, pagerinti savijautą, pagreitinti ligų gijimą“, – tikino LSMU Sveikatos inovacijų vystymo centro vadovas Edmundas Šalna.
Specialistai sako, kad naujos technologijas leis ne tik gydyti ligas, bet ir užkirsti kelią dar prieš atsirandant. „Biotechnologijos nėra tik gydymas, tai yra prevencija. Genų inžinerija leidžia išvengti ligų, vakcinos leidžia profilaktiškai išvengti ligų ar pasekmių“, – aiškino „Wellgem Biopharma“ valdybos narys.
Skaičiuojama, kad technologijų parke, vien šioje vaistus gaminančioje įmonėje, bus įdarbinta per 100 mokslininkų. „Bus apie 30 laboratorijų, kurios bus pajėgios vystyti apie 20–30 technologijų per metus, tai yra pakankamai daug“, – tikino G. Žunda. Pasak mokslininkų, kuriant savo produktus, o ne tik juos gaminant, nauda tampa dar didesnė.
„Faktorius, parodantis ekonomikos brandą, nes mes jau ne tik gaminame, bet ir sugebame kurti. Buvo daug kalbos apie gamtos mokslus, biotechnologijas, bet ta pati matematika, fizika, skaitmenizavimas yra neatsiejama dalis“, – pabrėžė KTU nacionalinio inovacijų ir verslo centro vadovas Mindaugas Bulota. Apskritai šiame slėnyje dirbs per 1000 specialistų ir tikimąsi, kad bus investuota kone 100 milijonų eurų į įvairias sritis.
Nors technologijų svarba auga, tačiau pripažįstama, kad situacija su investuotojais sudėtingėja, tad ar ambicingas planas visą slėnį užpildyti inovacijomis pavyks? „Per pastaruosius kelerius metus buvo žingsnis atgal dėl geopolitinės situacijos, dėl problemų eskalavimo, kas baugina investuotojus ir pritraukti finansavimą tiek startuoliams, tiek kitoms įmonėms, yra ganėtinai sudėtinga“, – teigė Seimo Audito komiteto narė Jekaterina Rojaka. Pirmosios investicijos Kaune, gaminant ir kuriant naujus vaistus, bus per 60 mln. eurų.
